Įtraukusis ugdymas – viena aktualiausių  temų švietimo bendruomenėse. Vis dar sutinkama manančių, kad įtraukusis ugdymas reiškia  specialių mokyklų/klasių/ grupių uždarymą ir mechanišką vaikų/ mokinių perkėlimą į mokyklas. Ne paslaptis ir tai, kad siekiant įgyvendinti įtraukųjį  ugdymą, dažnai susiduriama su vaikų/mokinių tėvų priešprieša: „mano vaikas negali mokytis su vaikais, turinčiais specialiųjų ugdymosi poreikių“, „tokie vaikai trukdo mokytis“ ir pan. Įtraukiojo ugdymo idėja – kryptingai siejama su Geros mokyklos koncepcijos nuostatomis. Įtraukusis ugdymas traktuojamas kaip nuolat besikeičiantis procesas, kuriuo siekiama užtikrinti kokybišką ugdymąsi visiems visuomenės nariams, pripažįstant ir gerbiant įvairovę, atsižvelgiant į kiekvieno individualius gebėjimus ir poreikius, vengiant bet kokios diskriminacijos. 

Nuo 2024 m. rugsėjo, kai įsigalios Lietuvos Respublikos Švietimo įstatymo Nr. I-1489 5, 14, 21, 29, 30, 34 ir 36 straipsnių pakeitimas ir įstatymo papildymas 45 straipsniu, visos mokyklos ir darželiai turės sudaryti sąlygas vaikams su specialiaisiais poreikiais ugdytis artimiausioje ugdymo įstaigoje kartu su savo bendraamžiais. Specialieji ugdymosi poreikiai (toliau SUP) - pagalbos ir paslaugų reikmė, atsirandanti dėl išskirtinių vaiko gebėjimų, įgimtų ar įgytų sutrikimų, nepalankių aplinkos veiksnių.

Siekiant užtikrinti ugdymo prieinamumą ir veiksmingumą SUP turintiems vaikams ir pagerinti jų ugdymosi sąlygas, rūpinamės aplinkos pritaikymu, specialiųjų mokymo priemonių įsigijimu. Mokytojai, švietimo pagalbos specialistai yra pagrindiniai įtraukiojo ugdymo vykdytojai, kurie pasirengę kelti kvalifikaciją, tobulintis, įgyti naujų kompetencijų ir bendradarbiaujant su šeima ir socialiniais partneriais, užtikrinti kokybišką ugdymą kiekvienam vaikui.

Vaiko gerovės komisijos pirmininkė, direktorės pavaduotoja ugdymui Danutė Jankauskienė