Paieška:   

Kauno rajono Garliavos lopšelis-darželis "EGLUTĖ"

Įmonės kodas 291075210

S. Lozoraičio g. 5A, LT-53222, Garliava, Kauno rajonas

Telefonai

(37) 393719 (sekretorės,direktorės)

(37) 393718

(visuomenės sveikatos priežiūros specialistė)

Informuojame Jus, kad šioje svetainėje naudojami slapukai (angl. cookies). Jeigu sutinkate, paspauskite mygtuką „Sutinku“ arba naršykite toliau. Daugiau informacijos...   

Dienotvarkė

Laikas

Veikla

7.30-8.30

Pasisveikiname, žaidžiame, darome rytinę mankštą.

8.30-9.00

Ruošiamės pusryčiams, pusryčiaujame (pagal maisto išdavimo grafiką).

9.00-12.00 (10.00-11.00)

Mokomės žaisdami - veiklos grupėje ar lauke pagal ikimokyklinio ar priešmokyklinio ugdymo programas (Valgome vaisius).

 Veiklos pagal sudarytą tvarkaraščius:

  • Veiklos su meninio ugdymo (muzikos, dailės) mokytoju;
  • Kūno kultūra 
  • Psichologo užsiėmimai
  • Logopedinės pratybos

12.00-13.00

Ruošiamės pietums, pietaujame (pagal maisto išdavimo grafiką)

13.00-15.00

Gulamės į loveles, klausomės pasakos/lopšinių,  ilsimės.

15.00-16.00

Žaidžiame grupėje,  mokomės pažinti save ir kitus (Kimochi valandėlės), švenčiame gimtadienius, sportuojame.

15.30-16.10

Ruošiamės vakarienei, vakarieniaujame (pagal maisto išdavimo grafiką)

16.00-18.00

Žaidžiame savarankiškai grupėje ar lauke, atsisveikiname.

 

Ikimokyklinio ugdymo programa

Tikslas. Atsižvelgiant į pažangiausias mokslo ir visuomenės raidos tendencijas, kurti sąlygas padedančias vaikui tenkinti prigimtinius, kultūros, taip pat etninės, socialinius, pažintinius poreikius ir siekti vaiko pažangos.

Uždaviniai. Užtikrinti pozityvų, pasitikėjimu ir pagarba grįstą vaikų, tėvų (globėjų), mokytojų, specialistų bendradarbiavimą organizuojant kokybišką ugdymą(si), siekti, kad vaikas:

1. gebėtų kūrybiškai veikti: žaisti, tyrinėti, eksperimentuoti, kurti, dirbti, judėti ir bendradarbiauti;

2.  turtintų kalbą, kaip pagrindinę bendravimo ir saviraiškos priemonę;

3.  mokytųsi pažinti savo emocijas, jį supantį pasaulį ir kurtų tvirtus santykius;

4. siektų stiprinti savo fizinę ir psichinę sveikatą, patenkintų saugumo, aktyvumo ir judėjimo poreikius;

5. ugdytųsi tautines, patriotines ir pilietines vertybes.

Priešmokyklinio ugdymo bendroji programa

Programos tikslas – atsižvelgiant į kiekvieno vaiko patirtį, galias, ugdymo poreikius, vadovaujantis humanistinėmis, demokratinėmis vertybėmis, užtikrinti palankias asmenybės raidos ir ugdymo sąlygas, padėti pasirengti sėkmingai pradėti mokytis mokykloje.

Uždaviniai:

1. atpažinti kiekvieno vaiko ugdymo poreikius, kylančius iš asmenybės raidos tarpsnio, individualių raidos ypatumų, prigimtinių gebėjimų visumos ir sociokultūrinės aplinkos;

2. į vaiką ir jo vertybių ugdymą orientuotame, integraliame ugdymo procese tikslingai taikyti vaiko ir mokytojo sąveika grindžiamus mokymo(si) metodus, priemones;

3. organizuoti ugdymą derinant kryptingą mokytojo ir spontanišką vaiko veiklą, taikant patirtinio mokymo(si) metodus (projektus, tyrinėjimus, eksperimentavimą, pažintines išvykas, diskusijas ir kt.), pripažįstant žaidimą ir kasdienį vaiko gyvenimą grupėje kaip neatsiejamą ugdymo dalį;

4. sukurti 5–6 m. amžiaus vaikų ugdymui pritaikytą ir mokymąsi stimuliuojančią aplinką;

5. siekiant užtikrinti kiekvieno vaiko mokymosi sėkmę, sudaryti galimybę vaikams skirtingais būdais pademonstruoti pasiekimus bei daromą pažangą ir juos sistemingai fiksuoti, dokumentuoti, analizuoti, vertinti ir aptarti su tėvais (globėjais) ir kitais su vaiko ugdymu susijusiais asmenimis;

6. kurti ir plėtoti pasitikėjimu ir pagarba, aktyvia partneryste grindžiamą tikslingą bendradarbiavimą su tėvais (globėjais), švietimo pagalbos specialistais, pradinio ugdymo mokytojais ir kitais švietimo paslaugų tiekėjais.

Įgyvendinant Programą ugdomos šios kompetencijos: komunikavimo, kultūrinė, kūrybiškumo, pažinimo, pilietiškumo, skaitmeninė ir socialinė, emocinė ir sveikos gyvensenos. Visos kompetencijos yra vienodai svarbios.

Vertinamos pasiekimų sritys: gamtamokslinis, kalbinis, matematinis, meninis, sveikatos ir fizinis, visuomeninis ugdymas.

Pasiekimai aprašomi 3 pasiekimų lygiais: iki pagrindinio, pagrindinis ir virš pagrindinio. Pasiekimų lygiai skirti formuojamajam vertinimui, t. y., geriau pažinti vaiką, atpažinti jo stiprybes ir tobulintinas sritis, numatyti reikiamą pagalbą vaiko ūgčiai.

5–6 metų vaikų kompetencijų raidos aprašas:

https://www.mokykla2030.lt/wp-content/uploads/2021/10/PrieNmokyklinio-ameiaus-vaiko-raida_.2021-09-29.pdf

Programos rengėjai apie programą:

https://www.mokykla2030.lt/priesmokyklinio-ugdymo-programu-atnaujinimas/

 

Parengė priešmokyklinio ugdymo mokytoja metodininkė Aušra Sareikienė

 

Integruota socialinio-emocinio intelekto ugdymo programa „Kimochis“

Ši programa yra paremta tyrimų duomenimis teigiančiais, jog pradėjus instrukcinius socialinių, emocinių ir elgesio įgūdžių mokymus jauname amžiuje, yra daroma pozityvi įtaka vaikų problemų sprendimui ir bendravimui su bendraamžiais vėliau gyvenime. Jūsų vaikas mokinsis atpažinti ir valdyti emocijas, rūpintis ir padėti kitiems, kurti pozityvius santykius, priimti atsakingus sprendimus ir suvaldyti sudėtingas situacijas konstruktyviai.

Kimočių programa yra sudaryta iš trijų dalių, kuriose yra mokoma skirtingų įgūdžių.

Pirmiausiai vaikai supažins su  Kimočių personažais. Kiekvienas personažas turi skirtingą asmenybę ir temperamentą, visai kaip ir vaikai!  Kiekvienas personažas turi mėgstamiausią maistą, skaičių ir spalvą. Bet svarbiausia – jie turi jausmus, kurie nusako jų asmenybes ir elgesį. Kimočių pamokėlėse jūsų vaikas mokinsis emocinio žodyno ir paprastų strategijų kaip išspręsti sudėtingas socialines situacijas.

Truputi vėliau susitelksime ties Kimočių bendravimo raktais. Šie raktai yra programos šerdis. Jie suteiks bendravimo įrankius, kurie padės jūsų vaikui išmokti, kaip atvirai išklausyti, teisingai pasirinkti, noriai kalbėti pagarbiu ir atsakingu būdu ir būti atviriems derantis dėl problemų.

Paskutinėje dalyje kalbėsime apie įvairius jausmus. Labiausiai pabrėšime, kaip jūsų vaikui išmokti valdyti ir išreikšti svarbius jausmus pozityviu būdu. Jūsų vaikas mokinsis bendravimo įrankių, kuriuos galės taikyti kasdieninėje veikloje darželyje, namuose, mokykloje. 

Šią programą Lietuvoje atstovauja www.edukaciniai.lt, UAB UZU.

Parengė pavaduotoja ugdymui Danutė Jankauskienė

Edukacinė aplinka – trečiasis ugdytojas

Garliavos lopšelyje-darželyje „Eglutė“ 2014 m. baigti įstaigos renovacijos ir modernizacijos darbai. Teritorija saugi, aptverta nauja tvora. Pasitelkiant darbuotojų kūrybiškumą, tėvų savanorišką veiklą, užsienio patirtį bei tikslingai planuojant lėšas ir bendradarbiaujant su Kauno rajono savivaldybe kuriamos įvairios vidaus ir išorės edukacinės erdvės, kuriomis naudojasi ugdytiniai, vietos bendruomenė.

Lauko erdvės

Buvimas lauke svarbus vaiko grūdinimui(si)  ir ugdymui(si). 

Vaikų veiklos organizuojamos įvairiose edukacinėse lauko erdvėse, kurias nuolat tobuliname.

Patys mažiausieji dažnai žaidžia  "Nykštukų slėnyje", kuriame yra čiuožyklų kalnelis, pievelė po stogu, "Virtuvėlė", labirintas.

"Sveikatos centre" vaikai vaikšto  "Basakojų kilimu", ilsisi pušų šešėlyje, lankosi "Lauko bibliotekoje".

"Smėlio laboratorija"  –  tai vieta, kur vaikai tampa  statybininkais, menininkais, inžinierias ir t.t.

„Teatrinė erdvė" skirta vaikų meninei raiškai.

Muzikinėje pievelėje“  vaikai groja perkusiniais lauko muzikos instrumentais.

„Paspirtukų trasoje"  – važinėjasi mašinėlėmis, dviratukais, paspirtukais ir susipažįsta su pagrindinėmis saugaus eismo taisyklėmis.

„Žaidimai ant asfalto“ – judrių žaidimų vieta.

„Sodas-daržas“ – tyrinėmų, pojūčių lavinimo vieta.

„Pasakų miškas“ –  pažintinei, judriai veiklai. Vaikai išgirdę   pasaką „Eglė žalčių karalienė“, miške randa  visus pasakoje minimus medžius. Kalneliai  ypač vaikų mėgstami žiemos metu.

"Sporto aikštelė" – judrūs žaidimai, estafetės, futboliukas.

"Mokyklėlė po beržu" skirta pažintinei praktinei vaikų veiklai.

Vidaus erdvės

  • Salė – erdvė, kurioje vaikai sportuoja, pramogauja.
  • Logopedo kabinetas
  • Psichologo kabinetas
  • Multisensorinis kambarys
  •  „Prie akvariumo“ – pažintinė – relaksacinė erdvė bendruomenės nariams 
  • Sukurtos modernios erdvės grupėse: interaktyvi lenta priešmokyklinė grupėje, interaktyvios grindys ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo grupėse, projektoriai, šviesos stalai,  modernūs konstruktoriai, stalo žaidimai,  ir kt.

Integruotas meninis ugdymas

Integruotas meninis vaikų ugdymastai  muzikos ir šokio, dailės, teatro veiklos kartu meninio ugdymo mokytojais-specialistais, savo srities (muzikos, dailės ar vaidybos) profesionalais.

Per kūrybą ugdomos visos mažo žmogaus kompetencijos, gebėjimai, intelektas, kritinis mąstymas ir problemų sprendimo gebėjimai. Meninė veikla padeda vaikams atrasti save ir draugą, išryškina vaiko įgimtus talentus, ugdo toleranciją, estetinį supratimą.

Muzikos užsiėmimai – tai ne tik muzikinės klausos, ritmo pojūčio, koordinacijos erdvėje ir laike vystymas, bet ir komandinio darbo, empatijos, meninės saviraiškos, bet ir kalbinės raiškos, garsinės artikuliacijos skatinimas. Klausydamiesi muzikos, vaikai yra prašomi kuo plačiau apibūdinti girdėtą muzikinio kūrinio atkarpą, vartojant kuo daugiau būdvardžių. Atlikdami ritmo pratimus yra pratinami vizualiai sekti kintantį muzikinį tekstą ir „groti“ kūno perkusija arba pasirinktu ritminiu instrumentu, siekti darnaus atlikimo klausantis šalia grojančio draugo. Komunikuoti komandoje išpildant šokio žingsnelių judesius, orientuotis erdvėje, sekti muzikos ritmą. Išgirsti ir prisijaukinti savo balsą dainuojant lietuvių liaudies ir originalias dainas. Mokytis pagarbiai išlaukti lėtesniu tempu mąstančių draugų atsakymo.

Dailės užsiėmimai lavina vaikų gebėjimus įvairiose srityse:  gamtos mokslui, technologijų ir inžinerijos, menų ir matematikos disciplinos (STEAM). Dailė lavina vaiko vaizduotę, atpalaiduoja, leidžia išgyventi naujus įspūdžius. Vaikai išbando įvairias tapybos, piešimo, grafikos technikas, lipdo iš molio, eksperimentuoja, keliauja  į muziejus ir galerijas, dalyvauja respublikiniuose ir tarptautiniuose piešinių konkursuose, parodose.   

Teatro užsiėmimų metu vaikai mokosi pažinti SAVE scenoje: kuria personažus ar siužetus su draugais, prisiliesdami prie teatro pasaulio per žaidimus, eiliuotus tekstus, istorijas pasiūlytoje aplinkoje. Metų eigoje sukuriamas mini spektakliukas darželio bendruomenei.

Meninio ugdymo mokytojos Birutė, Jurgita, Zita.

Apie šventes

Norėčiau pasamprotauti, kas yra šventė? Paklausus vaikų, mes išgirstume atsakymą "Mano gimimo diena". Jei klaustume žiemos laikotarpiu, vaikai dar prisimintų Kalėdų ar Naujų metų šventę. Dažnai girdžiu, kad tėveliai darželio veiklą vertina pagal tai, kiek ir kokios vaikams organizuojamos šventės, pramogos. Taigi, reiktų suprasti, kad darželio pagrindinė funkcija - vaiko ugdymas(is), o šventė, pramogos  - tik viena iš ugdymo formų, telkianti bendruomenę, teikianti vaikui ir kitiems dalyviams gerų emocijų, skatinanti bendravimą, tradicijų puoselėjimą, aplinkos stebėjimą ir pan. Vaiko asmenybės formavimas sudėtingas ir daugialypis procesas, kur labai svarbu vaiko kasdieninė veikla, dienos režimas, šeimos ir pedagogų bendradarbiavimas ir daug kitų komponentų.

Jei panagrinėtume žodžio "šventė" prasmę, greičiausiai pastebėtume, kad šio žodžio šaknis sutampa su žodžio „šventas“ šaknimi.  Vadinasi, pati šventė turėtų turėti šventumo atspalvį, tai yra kiekviena šventė turi turėti prasmę, vertybinį pamatą. Švenčiame valstybines, religines, asmenines šventes, tačiau ar suvokiame patys ir ar sugebame savo vaikams perteiti tų švenčių šventumą? Vis dažniau Kalėdos gretinamos su brangių dovanų gausa, Kovo 11-toji – su poilsio diena, kada nereikia į darbą ir pan.  Einame paprasčiausiu keliu. Paprasčiausiu keliu link parduotuvės, kur išmanūs prekybininkai žino ko ir kada mums reikia. Ruošiate vaikui gimtadienį - prašau, gimtadienio kepuraitės, laukiate Kalėdų - prašau, žaislai eglutei, karnavaliniai kostiumai   vaikams. Išsirinkai, sumokėjai ir šventei jau pasiruošęs. Ugdant mažuosius, manau, labai svarbu, kad darželyje šventes švęstume įprasmindami šventės laukimo, pasiruošimo momentus, išgyvendami bendrumo jasusmą.  Vaikai, tėvai, auklėtojos, kiti darbuotojai – visi, kurie kartu švęs, turi kartu ir ruoštis šventei, pagalvoti, kam skirta ši šventė, ką galėtume pradžiuginti, o gal reiktų šventės metu kažkam  padėkoti? Mes, suaugusieji, dažnai ignoruojame vaikus manydami, kad tik mes, suaugusieji, žinome, kaip reikia organizuoti šventę, kad viską galime greičiau ir geriau padaryti, kai nesimaišo vaikai – papuošiame aplinką, sugalvojame scenarijų, pasakome vaikams kada jie turi džiaugtis.  Labai gaila, kad dar yra tėvų, kurie šventę supranta kaip vaikų pasirodymą, koncertą tėvams. Norėčiau pažiūrėti, kuris iš šių tėvelių jaučiasi labai laimingas rengdamas ataskaitą viršininkui ir viešai ją pristatydamas? Ar ne taip jaučiasi auklėtojos, vaikai (žinoma yra vaikų, kuriems patinka būti visų dėmesio centre) stovėdami prieš sėdinčius tėvelius, kurie, įsikibę į foto aparatus ar kameras, stengiasi užfiksuoti, kokia graži jų atžala. Džiugu, kad keičiasi ne tik mūsų, pedagogų, bet ir tėvelių požiūris į šventę.

Pramogos nepriklauso nuo kalendoriaus. Jos pagrindinis tikslas išgyventi džiugias emocijas. Planuodamos ugdomąją veiklą, pakalbinome priešmokyklinio amžiaus vaikus. Mes paklausėme, kokių pramogų jie norėtų.  Vaikai siūlė surengti "nykštukų šventę", "daryti atrakcijonus", "žaisti prajuokink mane", "cirką", "balių lauke su sausainiais" ir k.t. Taigi turime puikių idėjų, tad  judėkime pirmyn. 

Direktorė Neringa Okunienė

Tėvai - ugdytojai

Puslapis redaguotas: 2024-04-30